Visuomeninio rinkimų komiteto "Povilas Urbšys už sąrašą KARTU" rinkimų programa

Mūsų miestas dėl valdžios savanaudiškumo ir neūkiškumo išgyvena sąstingį. Išeitį rasti gali TIK STIPRI, susitelkusi BENDRUOMENĖ.

Todėl mes:

  • teritoriniu principu įkursime seniūnijas ir laisvas nuo partinės kontrolės realiai veikiančias seniūnaitijas;
  • suteiksime galimybę mieste veikiančių bendrijų ir bendruomenių atstovams dalyvauti seniūnų atrankose, deleguosime seniūnams reikšmingas administracines galias;
  • įsteigsime seniūnijų visuomenines tarybas, kurias sudarys seniūnaitijų, bendrijų, bendruomenių bei kitų aktyvių gyventojų grupių atstovai;
  • suteiksime seniūnijų taryboms teisę dalyvauti miesto Tarybos sprendimų parengimo ir kontrolės procese;
  • skatinsime žmones telktis į žymiai įvairesnes nei iki šiol bendruomenes, asociacijas: kultūros, švietimo, meno, sporto, gyvenamųjų namų bendrijų ir kitas;
  • sudarysime sąlygas skaidriam visos verslo bendruomenės interesų atstovavimui;
  • sustiprinsime žmonių įtaką miesto Tarybos sprendimams organizuodami gyventojų apklausas visam miestui svarbiais klausimais.

TIK TADA žmonės įgys realią galią kontroliuoti politikus.

TIK TADA valdžia pradės gerbti žmogų. 

TIK TADA žmonės taps savo miesto šeimininkais.

KARTU sukūrę tikrą savivaldą GALĖSIME:

sutvarkyti miesto gatves ir aplinką, padaryti jį patrauklų investuotojams, užtikrinti tolygią verslo plėtrą, sumažinti nedarbą, peržiūrėti miestui ir jo žmonėms priimtus žalingus sprendimus, pareikalauti asmeninės atsakomybės už padarytą žalą, pažaboti dėl aplaidumo ir neūkiškumo kylančias kainas už savivaldybės teikiamas paslaugas, kiekvienam panevėžiečiui sukurti oraus ir saugaus gyvenimo sąlygas.

PANEVĖŽYS ATGIMS, jei išsirinksite tuos, kurie yra pasiryžę nesavanaudiškai tarnauti miestui ir jo žmonėms, TODĖL - Povilas Urbšys už sąrašą KARTU.

Visuomeninio rinkimų komiteto “Povilas Urbšys už sąrašą KARTU” politinio veikimo programa

Mus jungia meilė savo miestui, kartu apsisprendėme koncentruoti savo energiją, laiką ir jėgas tam, kad Panevėžys ne tik išoriškai atsinaujintų, bet ir prisikeltų dvasiškai, atsikratytų nepatrauklaus miesto etiketės. Mes esame skirtingi savo gyvenimiška patirtimi ir pažiūromis, tačiau tai netrukdo mums kartu siekti pagrindinio tikslo – miesto atgimimo. Skirtingai nuo kitų politinių grupių, darbą savivaldoje mes suvokiame kaip atsakomybę, kaip pareigą miesto bendruomenei, kaip priemonę kelyje į kitokį Panevėžį, o ne kaip savo asmeninę naudą, ar politinės karjeros trampliną.

Panevėžio žmonės turi tapti savo miesto šeimininkais.Strateginis pilietinio judėjimo KARTU tikslas, atsispindintis mūsų rinkimų komiteto pavadinime – pilietinė visuomenė, pilietiškumo ugdymas.Pilietinė visuomenė kyla iš savivaldos. Piliečių šaknys – savivaldoje, ji prasideda mažų vietinių bendruomenių – kvartalo, gatvės, daugiabučio namo bendrijos lygmenyje. Skatinsime tokių bendruomenių plėtrą, padėsime joms stiprėti.Tuo pačiu stiprinsime realią, o ne butaforinę savivaldą, tobulinsime jos turinį.Panevėžiečiai turi pasijusti tikrais savo miesto šeimininkais, siūlančiais jiems aktualius sprendimus ir dalyvaujančiais juos priimant bei įgyvendinant. Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. vasario 18 d. nutarime (Žin., 1998, Nr. 18-435) pažymėjo, kad „Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms“. Savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybės tarybas, kurios sudaro joms atskaitingas vykdomąsias institucijas, kitus viešojo administravimo teises ir pareigas turinčius subjektus. Seniūnija – savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, jos filialas. Seniūnija veikia savivaldybės tarybos jai priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijai vadovauja seniūnas, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, skiriamas konkurso būdu. Su seniūnijos gyventojais bendradarbiaujama gyventojų priėmimų, įvairių sueigų ir susirinkimų metu, įvairiais būdais konsultuojant ir informuojant gyventojus apie viešuosius reikalus. Seniūnas šaukia seniūnijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais.

Iki šiol Panevėžio mieste buvo ignoruojama galimybė decentralizuoti Savivaldybę, žongliruojant neva gyventojų nuomone, o iš tikrųjų - vengiant prarasti savivaldybės partinę kontrolę. Todėl mes:

● atliksime vidinę savivaldybės decentralizaciją, įsteigdami seniūnijas bei seniūnijų tarybas, kurios atstovaus seniūnijai priskirtoje teritorijoje veikiančias seniūnaitijas, bendruomenes, bendrijas, asocijacijas;

● suteiksime seniūnams adekvačias administracines galias, tokiu būdu supaprastindami ir atpigindami miesto administracijos darbą bei pagerindami miesto administracinių paslaugų teikimo kokybę;

● deleguosime seniūnijoms svarbių socialinių paslaugų teikimą, tokiu būdu žymiai pagerindami socialiai jautrių miesto gyventojų orumo bei saugumo jausmą;

● padidinsime seniūnaičių skaičių mieste taip, kad jų veikla galėtų būti reali, o ne imitacinė;

● organizuodami konkursus seniūnų bei seniūnaičių pareigoms užimti vienu pagrindinių kriterijų nustatysime gyventojų nuomonę apie konkurse dalyvaujančius asmenis, tokiu būdu išvaduodami šias pareigybes nuo partinio diktato.

Bendradarbiaudami su miestiečiais puoselėsime savo miestą. Deja, miesto veidas vis labiau blausiasi. Laukia didelis iššūkis, tvarkant, vystant ir humanizuojant viešąsias miesto erdves. Istorinis šansas Panevėžiui bus 2014 – 2020 m. europiniais pinigais finansuojama penkių didžiųjų miestų integruotų teritorijų vystymo programa, suteikianti galimybę tai padaryti. Kad šis šansas būtų tinkamai išnaudotas, keičiant miesto veidą, reikės didelių pastangų ir kompetencijos. O svarbiausia – skaidrumo ir nesavanaudiško rūpesčio miesto rytdiena.

Šioje srityje žadame tikrą proveržį. Atgaivinsime į vis gilesnį provincialėjimą gramzdinamo Panevėžio veidą, sugrąžinsime pasidižiavimo savo miestu ugneles panevėžiečių akyse. Su meile ir pagarba atsigręždami į miesto praeitį, jautriai prisiliesdami prie istorinio paveldo, gaivinsime ir stiprinsime panevėžietiškąjį identitetą. Neapsiribosime siauru žvilgsniu, aprėpiančiu tik patį miestą ir artimiausius priemiesčius. Žiūrime į Panevėžį regiono, Lietuvos ir netgi dar platesniame kontekste ir sieksime stiprinti jo, kaip neginčytino regioninio centro, tikros Aukštaitijos sostinės, statusą bei galimybes. Panevėžys turi tapti jaukiais ir tvarkingais namais jo žmonėms.

Drauge su miesto išvaizdos bei vizualaus patrauklomo gerinimu, investuosime savo darbą ir energiją į dvasinį  miesto atgimimą:

● vykdysime efektyvią ir kūrybišką kultūros politiką, kultūros įstaigų administravimą, veikdami per atvirą visuomenės nuomonei Kultūros tarybą;

● užtikrinsime tinkamą kultūros paveldo objektų apsaugą ir rekonstrukciją, jų pritaikymą miesto bendruomenės kultūrinėms reikmėms;

● stiprinsime mieste profesionalaus meno raišką, aktyvinsime profesionalaus meno sklaidą per Menų inkubatorių;

● sudarysime palankiausias sąlygas miesto bendruomenės kūrybiškai savirealizacijai.

Panevėžio patrauklumą didinsime gerindami investicinę aplinką ir telkdami intelektualus. Įsisenėjusi problema – miesto valdžios nerangumas reaguojant į verslo, esamų ir potencialių investuotojų poreikius. Verslas - pagrindinis miesto ekonominis variklis, kuris kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius, steigia ir išlaiko darbo vietas, didina Panevėžio regiono konkurencingumą. Tačiau miesto darbo rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, yra didelis darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kvalifikacijų neatitikimas, miesto įmonės neranda darbuotojų gerai apmokamoms darbo vietoms, o bedarbystės lygis didesnis nei vidutinis Lietuvoje. Savivaldybė privalo atsižvelgti į verslo interesus ir derinti jų poreikius su švietimo įstaigų galimybėmis. Iki šiol šiai problemai spręsti skirti resursai buvo labai neefektyviai naudojami. Miesto savivaldybė nesurado problemos valdymo būdų, o Panevėžio teritorinės darbo biržos veikla buvo orientuota į valstybės skiriamų pinigų „įsisavinimą“. Vykdomi darbo jėgos perkvalifikavimo projektai buvo nepakankamai derinami su darbdaviais, toleruojamas bedarbių nemotyvuotumas susirasti darbą. 

Valdžios ir verslo bendradarbiavimas privalo būti grindžiamas partneriniais santykiais, verslas turi būti atstovaujamas, į sprendimų priėmimą įtraukiant visų suinteresuotų Panevėžio įmonių atstovus. Taip pat turi būti sustabdytas šiuo metu klestintis kai kurių Panevėžyje registruotų įmonių „maitinimas“ valstybiniais užsakymais, Savivaldybės įmonių piktnaudžiavimas išskirtine padėtimi. Todėl siūlome šiuos savivaldos ir verslo bendradarbiavimo suaktyvinimo būdus:

● sprendžiant problemas, susijusias su verslu, įtrauksime visas suinteresuotas šalis, realizuosime lygiavertį visų suinteresuotų šalių atstovavimą, išnaudosime pramonės bei verslo institucijose sukauptas kompetencijas tiek problemų identifikavimo, tiek jų sprendimo etape;

● vystysime inovacijų kultūrą mieste, intensyvindami mokslo virtimo inovacijomis procesą, valstybės investicijomis stiprinsime išskirtines regiono kompetencijas, apjungiančias KTU Panevėžio fakulteto, Panevėžio mechatronikos centro, Panevėžio mokslo ir technologijų parko, Panevėžio kolegijos, mieste bei Panevėžio regione veikiančių įmonių resursus;

● pradedančiam inovatyviam verslui pasiūlysim kokybiškai naujas Panevėžio laisvosios ekonominės zonos galimybes, įkurdami intelektinio verslo įmonių inkubatorių;

● padėsime smulkiajam verslui augti, mažindami mokesčius pirmaisiais veiklos metais ir kontroliuojančias institucijas (VMI, DI ir t.t.) skatindami būti konsultantais, pagalbininkais, o ne baudų davėjais už menkiausius prasižengimus;

● produktyviai bendradarbiausime su nacionalinėmis investicijų ir verslumo agentūromis; stipriai pagerinsime investicinę aplinką mieste efektyviai, pagal visiems vienodai nustatytas taisykles, apmokestinsime nenaudojamą nekilnojamąjį turtą; tai padės išjudinti centrinėje miesto dalyje esančio nekilnojamojo turto vystymą, renovaciją ir pritaikymą miesto bendruomenės ir miesto svečių poreikiams.

Svarbiausia miesto atsinaujinimo varomąja jėga turi tapti Panevėžio jaunimas. Panevėžio gimnazijos dalinasi aukščiausiais reitingais su prestižinėmis didžiųjų miestų mokyklomis, tačiau jų parengti gabiausi jauni žmonės palieka miestą. Tai vyksta ne tik dėl menko mieste veikiančių aukštojo mokslo įstaigų patrauklumo, bet ir dėl ribotų užimtumo perspektyvų. Trūksta darbo vietų jauniems, išsilavinusiems profesionalams, ypač viešajame sektoriuje, o iki šiol mieste veikusios užimtumo didinimo programos buvo orientuotos į žemos kvalifikacijos bedarbius ir buvo visiškai neefektyvios. Tik dirbdami kartu su jaunais žmonėmis mes galime geriausiai suprasti ir patenkinti jaunų šeimų poreikius, užtikrinti jų socialinį saugumą, užimtumą ir pasitikėjimą savimi. Tik pakeitus jaunimo traukos vektorių į miestą, o ne iš jo, galėsime išspręsti ir daugelį mūsų senjorus kankinančių problemų.

Mes norime, kad Panevėžys taptų jaunimo traukos centru, todėl privalome ugdyti jaunuosius lyderius, veiksmingai įtraukti juos į dalyvavimą miesto gyvenimo vystyme bei valdyme. Todėl siūlome šias priemones:

  • įgyvendinsime „protų susigrąžinimo“ programą jauniems profesionalams iki 35 metų, motyvuojančią juos grįžti dirbti į viešąjį sektorių, verslo bei pramonės įmones ir atvežti gerąją patirtį į Panevėžį;
  • moderuosime dialogą tarp mokslo ir verslo institucijų – skatinsime tarpinstitucinį mokymo programų koordinavimą ir praktinio mokymo integravimą;
  • motyvuosime miesto aukštojo bei profesinio mokymo institucijas derinti rengiamų specialistų kompetencijas su Panevėžio įmonėms ir viešojo sektoriaus institucijomis, kad būtų rengiami tinkamos kvalifikacijos darbuotojai;
  • pasitikėsime kūrybingo ir ambicingo jaunimo aktyvumu mieste; jaunimo iniciatyvas ir organizacijas skatinsime išsilaisvinti iš griežtos biurokratinės bei partinės priežiūros, užtikrinsime teisingą, nuo politikų ambicijų apsaugotą jų finansavimą;
  • kursime ir įgyvendinsime moksleivių, studentų praktikos programas savivaldybėje, savivaldybės įmonėse;
  • įpareigosime miesto valdininkus bei politikus skirti asmeninį dėmesį jaunimo iniciatyvų bei organizacijų atstovams, panaikinsime šiuo metu esančius dirbtinius bendravimo su Savivaldybės darbuotojais barjerus.
  • 2015 metais savivaldybių rinkimuose išrinktas Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
  • 2015 metais savivaldybių rinkimuose pagal sąrašą "Povilas Urbšys už sąrašą KARTU" išrinkti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai: Arūnas Balčiūnas, Loreta Masiliūnienė, Rimantas Ridikas, Daumantas Simėnas, Birutė Valkiūnienė, Vitalija Vasiliauskaitė, Darius Viržonis.