Pastaba
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
2014 m. Sausio mėn. 08 d., Trečiadienis

Apie pinigus, gėdos jausmą ir chaosą.

Pinigai yra toks objektas, kuris žmogui sukelia daug streso. Blogai kai jų turi nepakankamai, blogai kai jų turi perdaug, o kai kas bando sakyti, kad pinigai iš viso tik sujaukia harmoningus žmonių tarpusavio santykius ir laimės neatneša.

Sprendžiant pagal aplinkui kunkuliuojantį gyvenimą, nedaugeliui patirti teko filosofinę pusiausvyrą šiuo klausimu. Kai kam labai norisi, kad valdžia „padidintų atlyginimą“ iki 1500 Lt, o tiems, kuriems valdžia jau atseikėjo solidžius valdiškus atlyginimus, negėda paprašyti ir vienos - kitos papildomos šimtinės. Tik žiūrėk, kartais ir vieno - kito tūkstančio. Kaip sakė vienas gerai žinomas personažas: „Man paprašyti negėda, tegu jiems būna gėda neduoti“. Jei žmogus nusipelnė, o pinigų yra, tai žinoma, neduoti yra gėda. Bet ką daryti, kai nusipelnę jaučiamės visi, o pinigų visiems neužtenka? Tada laimi tas, kurio tolerancija gėdos jausmui yra didžiausia.

Štai neseniai gabus jaunas saksafonistas kreipėsi į Lietuvos žmones, kad sumokėtų už jo studijas JAV. Galbūt, šiuo atveju, vaikinas turi kažkiek padidintą toleranciją gėdos jausmui, tačiau muzikantas jaunas, gal net linkęs įsipareigoti Lietuvos vardui. Ką žinai, gal ateityje visas pasaulis milijonais vienetų pirks jo įrašus, o mums bus gėda, kad kai prašė - nedavėm?

Tuo tarpu Konstitucinis teismas nusprendė, kad negalima toliau skurdinti aukščiausių valdžios pareigūnų ,taip pat ir pačių Konstitucinio teismo teisėjų. Ir mūsų gerbiamas premjeras bei kiek mažiau gerbiama Seimo pirmininkė visai tautai švytinčiais veidais ėmė aiškinti, kodėl jiems negėda imti papildomus pinigus iš valstybės iždo ir neduoti jų pensininkams. Nežiūrint to, kad jiems negėda, man, kaip eiliniam piliečiui, jau truputį darosi gėda... Seimo pirmininkės veidas švyti moterišku žavesiu, kol šiuolaikinių priemonių neturintys policininkai nesėkmingai gaudo narkomanus, automobilio bagažinėje vežiojančius paaugles mergaites.

Kai toks moralinis fonas, Panevėžio miesto merui bei dviems vicemerams pasidaro negėda prašyti papildomai skirti po 500 Lt prie jau gaunamos valdiškos 5000 Lt algos. Netgi specialiai tam klausimui gruodžio 30 d. reikia sukviesti neeilinį Tarybos posėdį. Čia jau visa filosofinė dilema: ar mums turėtų būti gėda neduoti, ar turėtume susigėsti, kad turime tokią valdžią, kurios tolerancija gėdos jausmui yra tokia didelė? Ir kur yra riba, iki kurios tą toleranciją būtų galima dar padidinti?

Gal reikėtų dėl šventos ramybės duoti po tuos kelis šimtus ir pamiršti, kad Panevėžys laipsniškai tampa mažiausiai patrauklia vieta gyventi, o miesto vystymui skirti pinigai išleidžiami „paukščiukui“ arba iš viso nepanaudoti grąžinami į centrinį biudžetą?

Šiandien turime miesto strateginį planą, kuriame nėra jokios strategijos, Lietuvos kultūros sostinės projektą, kuriame nėra Lietuvos kultūros, Nevėžio gelbėjimo nuo dumblo planą be dumblo ir jokių originalių ir naudingų idėjų kaip atnaujinti miestą.

Jei apie tai pasakytume miesto merui, jis iš nuostabos išplėstų akis ir naiviai pradėtų vardinti statistinius duomenis, pagal kuriuos Panevėžys yra trečioje vietoje Lietuvoje. Tiesa, ne pagal tai, kiek žmonių čia norėtų gyventi. Ir ne pagal tai, kiek gamyklų pastatyta Panevėžio pramonės parke.

Statistiką gelbėja keletas Panevėžio teritorijoje registruotų įmonių, kurios sugebėjo susikurti nuo miesto valdžioje tvyrančio chaoso nepriklausančią verslo ekosistemą. O kai kurios, atvirkščiai – tame chaose tiesiog klesti. Tačiau Panevėžio valdžiai negėda šių įmonių nuopelnus prisiskirti sau ir suskaičiavus miesto benamius nuspręsti, kad aukščiausi miesto pareigūnai nusipelnė papildomų 500 Lt.

Kaip sakė kitas visiems žinomas personažas, kas galėtų paneigti, kad chaosas ir neapibrėžtumas miesto valdyme yra kuriamas specialiai, kad tos įmonės, kurios gyvena iš chaoso, nepralaimėtų toms kitoms, kurios nuo chaoso nepriklauso? Gal ir gėdos jausmo tolerancija čia dėsningai didėja, didėjant chaosui? Jei miesto valdžia sudarė galimybes įmonei uždirbti iš eilės miestui nereikalingų projektų ir dar pagerbė tos įmonės direktorių metų panevėžiečio titulu, tai gal ji jaučiasi labiau nei kas kitas nusipelniusi didesnio atlyginimo už tokį sudėtingą interesų derinimą?

Ir dėl ko man dabar turėtų būti gėda?

 

Komentaru dalinasi: http://pilietis.delfi.lt/

                                                                   

                                                      Darius Petrauskas

2014 m. Sausio mėn. 05 d., Sekmadienis

Apie Panevėžio miesto mero atlyginimą

Nieko blogo, jei miesto mero atlyginimas - 5000 Lt neatskaičius mokesčių. Tai nėra labai didelis atlyginimas žmogui, kuris reprezentuoja beveik 100 tūkstančių gyventojų turintį miestą ir bent iš dalies yra atsakingas už šimto ar dviejų šimtų milijonų litų miesto biudžeto naudojimą. Tačiau, jei Panevėžys būtų įmonė, o meras - atsakingas už įmonės vystymą direktorius, kažin ar įmonės akcininkų taryba leistų jam taip lengvai 15% didintis atlyginimą, remiantis pašaliniais, o ne esminiais argumentais. Pavyzdžiui, jei direktorius lieptų buhalterei "pagražinti" įmonės balansą, nuostolius perkeliant į kitus metus, "popierinė" įmonės veiklos sėkmė tikrai nebūtų pakankamas argumentas skatinti direktorių didesniu atlyginimu. Kadangi Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė, miesto valdžios atlyginimus nustatantys "akcininkai" yra miesto piliečiai. Gana sudėtinga sužinoti tikrąją miestiečių nuomonę šiuo klausimu, tačiau kažkodėl nuojauta kužda, kad tokiam skatinimui pritariančių mažuma. Paskutiniame praėjusiais metais miesto Tarybos posėdyje opozicija sugriovė kvorumą ir miesto valdžios atlyginimų padidinimo klausimas persikėlė į šiuos metus. Kaip viskas vystysis toliau, matysime… Apie tai svarsto ir vietinė žiniasklaida.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/posedis-valdzios-algoms-didinti-nepadorus

2013 m. Gruodis mėn. 31 d., Antradienis

Kaip sustiprinti pilietinę visuomenę

Jean Jacques Rousseau savo knygoje „Apie visuomenės sutartį“ („On Social Contract“), kuri tapo vienu iš kertinių šiuolaikinės politinės minties akmenų, dėstė, kad tiesioginė demokratija, atsiradusi Atėnuose, Graikijoje, mūsų laikams yra netinkama dėl per didelio visuomenės narių skaičiaus ir jų užimtumo. Vietoj to, mes išrenkame mažą grupelę žmonių, kuriems patikime priimti demokratinius sprendimus už mus. Tokiu būdu mes sudarome visuomenės sutartį (social contract), kuria atsisakome kai kurių laisvių mainais į saugumą bei galimybę tęsti savo kasdienius gyvenimus be papildomo darbo.

 

Straipsnį skaitykite: http://www.kurklt.lt/

2013 m. Gruodis mėn. 30 d., Pirmadienis

Kaip mus valdo? Kaip mums tarnauja?

“Panevėžio ryto“ gruodžio 28 d. straipsnyje “Sporto vedlį lems partinės dalybos?” rašoma, kad beveik prieš pusmetį į pensiją išėjus Bronislovui Pliavgai, konkursas į laisvą Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus vietą turėjo būti paskelbtas per mėnesį. Straipsnio autorius svarsto, jog valdžia delsė, motyvuodama, kad reikėjo pakeisti pareigybinius nuostatus. Dabar konkurse, kurio rezultatai bus sausio 3 dieną, varžysis du kandidatai - Saulius Raziūnas ir Vidmantas Urbonas. “Savivaldybėje buvo kalbama, kad valdančioje daugumoje esantys konservatoriai jau paaukojo centro vadovo vietą už socialdemokratų paramą į antrojo vicemero postą prastumiant Maurikijų Grėbliūną. Taigi S.Raziūnas turėtų užimti direktoriaus vietą, o V.Urbonas pasitenkintų pavaduotojo vieta.” – teigiama straipsnyje.

Ar vietos valdžia mus valdo, ar mums tarnauja? Viskas daug paprasčiau, galioja principas “tu man - aš tau”. Šis principas įsigalėjęs taip aiškiai ir ciniškai, kad net nesistengiama jo kaip nors maskuoti. Jis aptarinėjamas viešai ir, kas baisiausia, jau tapęs norma. Jūs neprieštaraujate vicemero kandidatūrai, mes, atsilygindami, jums Kūno kultūros ir sporto centro vadovo pareigomis!.. Bet, kad nebūtų per daug, pavaduotojas  - mūsų !..

Bet kurio savivaldybės struktūrinio padalinio (anksčiau viešai buvo aptarinėjamos ritualinių paslaugų įmonės postų dalybos) vadovaujantys postai tapo preke politiniame turguje. Ar tik vadovaujančių pozicijos? Gal tokiu principu užpildomos ir visos kitos struktūros, iki eilinio klerko?

Sakysite, tam ir balsuoja už partijas, suteikiant joms mandatą. O kaip jos tvarkosi, nebe mūsų reikalas? O kur riba tarp politinio pasitikėjimo pareigūnų ir karjeros tarnautojų? Kur, po velnių, SAVIVALDA? Kur čia pozicija – opozicija? Kur, galų gale, idėjų varžybos?

Deja, nieko panašaus nevyksta, tik kruopščiai ir metodiškai lipdoma piramidė. Aplinkui tik amžinai dėkingi už gautas pareigas (ir pareiginį atlyginimą) ištikimi partiečiai.

Mūsų, paprastų miestelėnų ten nėra, apie mus ten niekas net negalvoja. Kreivos, be šakų eglės ar diskusijas sukeliantys plakatai tikrai ne problema MŪSŲ miesto gyvenime. Problemos net ne slypi, o pakankamai aiškia plūduriuoja paviršiuje.

Pagalvokim, kurį iš dviejų viršuje užrašytų pavadinimų palikti. Ir ar ilgam.

Albertas Škutas

2013 m. Gruodis mėn. 29 d., Sekmadienis

Seime priimtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas reglamentuos organizacijų santykius su valdžios institucijomis. Įstatymo projektą iniciavo Prezidentūra. Seimo narys Povilas Urbšys po pirminio projekto pasirodymo atkreipė  šį įstatymą rengusių žmonių dėmesį, kad jų siūlomas projektas iš tikrųjų neapibrėžia paritetinio bendravimo tarp nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų. Pirminiame projekte buvo įtvirtinta valdžios institucijų viršenybė santykiuose su nevyriausybinėmis organizacijomis, įtvirtintos nuostatos, kad Vyriausybė formuoja nevyriausybinių organizacijų strategines kryptis ir politiką, o tai prieštarauja pačiai šių organizacijų prigimčiai. Nevyriausybinės organizacijos ir kuriamos tam, kad atkreiptų valdžios institucijų dėmesį į problemines sritis ir paskatintų jas spręsti. Po diskusijų Seime pasikeitė pati koncepcija, atsirado nuostata, kad įstatymas turi įtvirtinti nevyriausybinių organizacijų plėtrą. Taip pat P.Urbšio iniciatyva, buvo suformuluotas siūlymas, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos atsirastų net tik nacionaliniame, bet ir savivaldos lygmenyje.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=461760&p_tr2=2

2013 m. Gruodis mėn. 23 d., Pirmadienis

Prasmingų švenčių!

{gallery}kaledos{/gallery}

 

Stabtelėkite ir pastebėkite šalia esančius. Skirkite jiems laiko! Prasmingų švenčių!

 

 

Pilietinis judėjimas KARTU

2013 m. Gruodis mėn. 20 d., Penktadienis

Apdovanotos degantį automobilį gesinusios degalinės darbuotojos

2013 m. Gruodis mėn. 20 d., Penktadienis

Metų panevėžietis

Gruodžio 20 d. pilietinio judėjimo KARTU nariai drąsioms moterims - "Statoil Parkas" degalinės vadovei Danguolei Kundelienei ir jos pavaduotojai Giedrei Pilkauskienei įteikė Metų panevėžiečių nominacijas, kurias įsteigė Judėjimo taryba, atsižvelgusi į panevėžiečių iniciatyvą, kai buvo surinkta arti 300 parašų su prašymu miesto savivaldybei suteikti šioms moterims Metų panevėžiečių vardus.

{gallery}apdovanojimas{/gallery}

 

2013 m. Gruodis mėn. 19 d., Ketvirtadienis

Prezidentūra pasisako už „Rail Baltica“ geležinkelio liniją per Panevėžį

Skaitykite čia: http://www.panevezys.lt/lt/

2013 m. Gruodis mėn. 19 d., Ketvirtadienis

Mažojo futbolo turnyras "Kalėdos 2013"

{gallery}futbolas{/gallery}

Šiandien prasideda ilgai lauktas mažojo futbolo turnyras "Kalėdos 2013". Atrankinės runktynės vyks ketvirtadienį ir penktadienį nuo 16 val. Panevėžio futbolo akademijos manieže (Elektronikos g.1, Panavėžys). Finalinės kovos prasidės šeštadienį 10 val. Panevėžio KKSC rankinio salėje (Durpyno g.3).

Komandų registarcija į turnyrą jau pasibaigusi. Turnyre dalyvauti užsiregistravo 58 komandos.

<< Pradžia < Ankstesnis 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 76 iš 81