2019 m. kovas mėn. 23 d., Šeštadienis

Dovanos iš dangaus laukė ilgai

Karoliną Masiulytę Paryžius ne kartą yra matęs scenoje. Na, o Panevėžys šią moterį scenoje išvydo pirmą kartą. Tad nenuostabu, kad mažo teatro salė buvo sausakimša – tiek gerbėjų čia turi ši Lietuvos patriotė. Spektaklį, kuriame vaidina, ji laiko senelio knygnešio atsiųsta dovana iš paties dangaus. Mat savo teatro trupę įkūrusi, ji režisuodavo spektaklius, o įsikūnyti į personažus tik tyliai pasvajodavo. O kai tai įvyko – jai vienai teko iškart visi pjesėje sukurti moteriški personažai.

„Mintyse kalbėdamasi su savo seneliu prašydavau: „Kaip norėčiau suvaidinti scenoje...“ Ir štai tarsi iš dangaus, tiksliau, iš Ukrainos atvyko prancūziškai kalbanti režisierė ir man pasiūlė vaidmenį“, – džiaugėsi knygnešio ir pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjo Juozo Masiulio vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė. 

Skaitykite: http://panskliautas.lt/

A.Švelnos nuotr.

2019 m. kovas mėn. 23 d., Šeštadienis

Paglostė basas Laisvės kojas

Takeliu link Juozo Zikaro dirbtuvių vedanti muziejininkė. Jos juodų plaukų kasa. Šlamantys medžių lapai. Prieš akis Kauno senamiesčio vaizdai. Tai – kadrai iš dokumentinio filmo, pasakojančio ne tik apie skulptoriaus gyvenimą, bet ir vėtytos Lietuvos likimą, mums tokią brangią Laisvę. Kūrėjai siekė atskleisti ne tik plikų faktų seką, bet ir jas perteikti per emocijas.

„Filmas dokumentinis, bet po kiekvieno seanso būna verkiančių. Norėjome sukurti filmą taip, kaip niekas dar nekūrė, išdėstyti ne tik faktus, bet ir paliesti širdis. Atrodo, mums tai pavyko“, – šypsojosi filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ prodiuserė panevėžietė Jūratė Kavaliauskienė.

Ji juokiasi, kad nei galvojo, nei svajojo sukurti filmą apie Juozą Zikarą. Papasakoti apie vieną iškiliausių šio krašto menininkų, Lietuvos dailės klasiką, profesionalų skulptorių, sukūrusį pirmas lietuviškas monetas, profesorių J.Zikarą jai tapo avantiūra. 

Skaitykite: http://panskliautas.lt/

A.Švelnos nuotr.

2019 m. kovas mėn. 19 d., Antradienis

Keletas žodžių apie sąžiningumą politikoje

Kviečiame skaityti a.a. filosofo Leonido Donskio tekstą, rašytą 2012 m., tačiau lygiai taip pat aktualų ir šiandien.

Kas yra sąžiningas politikas? Žinoma, jis nėra teisuolio mantiją užsidėjęs žmogus, mielai teisiantis kitus ir mažiausiai besidomintis savo paties poelgiais ir moraliniais pasirinkimais. Priešingai – sąžiningas politikas pradeda nuo to, kad jis aiškiai apibrėžia ir paskelbia savo tikslus politikoje.

Pirmas klausimas: ko tu eini į politiką? Jei neturi idėjos, tikslo, svajonės arba noro apsaugoti politiką nuo ją deformuojančių ir žudančių dalykų – tada neverta į ją eiti. Vien ambicija? Bet juk ambicingų žmonių netrūksta versle, moksle ir mene. Vien dėl ambicijų įgyvendinimo į politiką eiti, žinoma, galima, bet problema ta, kad niekas atvirai šito neįvardija. Visi puola pasakoti apie pavojus, nuo kurių esą nori apsaugoti visuomenę ir valstybę – bėda tik ta, kad didelė dalis tokių saugotojų ir gelbėtojų patys netrunka tapti problemos dalimi. Nuo jų pačių tenka saugoti politiką.

Tikėti politiku, manding, galima tik tada, kai jis atvirai pripažįsta, jog nori pasiekti dalį tikslo ir jog visą jį įgyvendinti būtų be galo sunku ar net neįmanoma. Politikas, pareiškęs, kad iki jo nebuvo padorių ir mąstančių žmonių politikoje, kad jis vienintelis gali ką nors prasminga ir tikra nuveikti, kad jis sieks užsibrėžto tikslo bet kokia kaina ir eis iki galo, iškart kelia įtarimą dėl kelių priežasčių.

Skaitykite: http://www.bernardinai.lt/

2019 m. kovas mėn. 13 d., Trečiadienis

Nepriklausomybės stipendijos laureatė: lietuviai nepalaužiami

Ištrauka iš 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Justinos Kozakaitės kalbaos iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Prieš jus stovi žmogus, kuris niekada neturėjo rinktis tarp laisvės ir mirties. Aš buvau ta ketverių metų mergaitė, kuri drauge su mylimiausia meška įsisuko į patalus nesuprasdama, kas vyksta už lango, kai riedėjo tankai ir išsijungė televizorius, o tėtukas vilkosi striukę skubėdamas laukan.

Prieš jus stovi žmogus, kuris kartais pamiršta, kad turi laisvę kurti, dirbti ir samdyti. Laisvę pykti, skųstis ir susikrauti lagaminą. Ir už nė vieną iš šių laisvių virš mano galvos neprazvimbė kulka, neteko paaukoti nei sveikatos, nei artimo kraujo.

Prieš jus stovi žmogus. O už jo visa karta, kuri nepažįsta Lietuvos kitokios nei laisva. Karta, kuri kartais gali būti karštakošė, netyčia nedėkinga, bet daug labiau tikėtina – pasimetusi ir dar neatradusi savęs mūsų šalies istorijoje.

Skaitykite visą kalbą: http://www.bernardinai.lt/

2019 m. kovas mėn. 12 d., Antradienis

Kovo 11-osios akimirkos

Kurkime jaukų miestą KARTU nuotrauka.

 

Kurkime jaukų miestą KARTU nuotrauka.

 

Kurkime jaukų miestą KARTU nuotrauka.

 

Kurkime jaukų miestą KARTU nuotrauka.

 

Kurkime jaukų miestą KARTU nuotrauka.

 

 

2019 m. kovas mėn. 10 d., Sekmadienis

...

kovo11.jpg

2019 m. kovas mėn. 05 d., Antradienis

Partijų kortas sumaišė rinkėjai

Panevėžyje rinkėjai dar kartą parodė partijoms, net ir krūvas pinigų investavusioms į brangius rinkimų plakatus, kad jų vieta – tik už rinkimų komitetų nugarų. Rungtis dėl Aukštaitijos sostinės mero regalijų į antrąjį rinkimų turą panevėžiečiai pasiuntė abiejų komitetų lyderius – antros kadencijos šiame poste siekiantį, šiuo metu nuo pareigų dėl korupcijos tyrimo nušalintą, bet įtarimus atmetantį Rytį Račkauską ir Seimo narį Povilą Urbšį.

„Prognozavau, kad į antrą turą galime patekti abiejų komitetų kandidatai į merus, kas ir įvyko. Bet prisipažinsiu, kad tokio skirtumo tikrai nenumačiau. Buvau įsitikinęs, jog panevėžiečiai skiria kriminalinę atsakomybę nuo politinės ir nesusitaikys su tuo, kad meru gali būti asmuo, kuris sėdės teisiamųjų suole“, – pareiškė P. Urbšys. Parlamentaro nuomone, R. Račkauskui laimėti padėjo Savivaldybės vykdomas Europos Sąjungos remiamų miesto tvarkymo projektų viešinimas. „Už Savivaldybės resursus buvo pristatinėjama R. Račkausko pozicija – ar kalbėtume apie autobusuose sukamus vaizdo klipus apie Panevėžio atsinaujinimą, ar kitus straipsnius. Akivaizdu, kad daliai žmonių galėjo susidaryti įspūdis, jog jam pareikšti įtarimai tėra menkniekis. Antrasis turas parodys, kaip mes suvokiame, kas yra Panevėžio garbė“, – piktinosi P. Urbšys.
Skaitykite:
https://naujienos.alfa.lt/

2019 m. kovas mėn. 05 d., Antradienis

Gardino link Bergeno?

Kai žiemai baigiantis lankėmės kaimyniniame Gardine, krito į akis, kad mieste bent jau prie turistų lankomų objektų plačiai pasklidę spalvotomis liemenėmis mirgėjo žmonės su sniego kastuvais. Jie buvo darbe, bet kasti nepersistengė. Centrinės aikštės su teisingą kryptį rodančio Lenino paminklu ir valdžios rūmais buvo švariai nuvalytos, o kelyje senosios bažnyčios link ir šalia didžiosios sinagogos, nepaisant kastuvais ginkluotų darbininkų, teko bristi ir per šlapią tyrę. Pastebėjome ir aptarinėjome, kad čia skiriamas nemenkas dėmesys miesto tvarkymui, ne taip kaip pas mus.

Įspūdžiai kažkodėl atgijo rinkimų naktį. Štai ir pas mus, Aukštaitijos sostinėje, gyventojai parodė gatvių tvarkai deramą dėmesį ir geriausiai įvertino tuos, kurie, kaip jie patys sakosi, labiausiai rūpinasi miesto tvarkymu. Jaučiat kokį ryšį?

Skaitykite: https://www.paninfo.lt/

2019 m. kovas mėn. 04 d., Pirmadienis

K. Masiulytė-Paliulis: „Esu paženklinta Lietuvos“

Prancūzijos garbės legiono ordinas ir ordino kavalieriaus vardą pelniusi Karolina Masiulytė-Paliulis šiandien švenčia garbingą jubiliejų – 70-metį.Paryžiuje augusi, aktorystės mokslus ten baigusi K. Masiulytė-Paliulis sako, kad jos šeimoje visuomet buvo laikomasi nuostatos – Lietuvą reikia mylėti ir padėti jai. 

„Su jubiliejumi pajutau, kad tai – gyvenimo karūnavimas. Suprasti padėjo ir gauti apdovanojimai ir žmonės, kurie mini mano buvimą Lietuvoje. Jaučiuosi nuostabiai, kad galiu nuveikti, ką nors naudingo Lietuvai. Mane jaudina tikras dėmesys ir nesitikėjau, kad tiek daug žmonių myli mane, gerbia. Jaučiu jų sklindančią energiją“, – dėkoja už sveikinimus K. Masiulytė-Paliulis.

Skaitykite: https://jp.lt/

2019 m. Vasaris mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimas. Ar sąžininga jaunųjų rinkėjų karta?

Atlyginimas vokelyje | Alkas.lt nuotr.Jau šį sekmadienį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose šalies gyventojai raginami juose aktyviai dalyvauti. Nors visuomenės informavimo priemonėse netrūksta diskusijų, kaip bus užtikrintas šių rinkimų skaidrumas, vis dėlto Šiaulių universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad jauniausi šalies rinkėjai stokoja informacijos, kur kreiptis pastebėjus korupcijos apraiškas. Apklausę daugiau nei tūkstantį bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų moksleivių, universiteto ir kolegijų studentų, dirbančiųjų bei ieškančių darbo asmenų nuo 16 iki 29 metų, tyrėjai atskleidė Šiaulių apskrities jaunimo korupcijos suvokimą ir požiūrį.

Rita Toleikienė, Šiaulių universiteto tyrėja, vadovavusi tyrėjų komandai, teigia, jog tyrimas atskleidė, kad stipriausias sprendimo aktyviai veikti pranešant apie korupcijos atvejį motyvas yra susijęs su antikorupcinės veiklos paveikumu: „30 proc. jaunuolių mano, kad į jų pranešimą greičiausiai niekas nereaguotų. Jų įsitikinimu, korumpuoti asmenys per daug įtakingi, turintys pažįstamų įvairiose srityse, tad pranešus tokią informaciją niekas nepasikeistų.“

Skaitykite: http://alkas.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 84